Tikslai. The Beat Goes On.
- akvilesiksniute
- 06-20
- 3 min. skaitymo
Tikslai, tikslai, užsirašyk, siek nuosekliai, task-listai, mantros, aš galiu, man pavyks, esu stipresnis nei atrodau, viskas yra įmanoma... Kažkada nuo visos šitos motyvacinės kakofonijos pasidaro koktu. Kodėl aš būtinai turiu spausti save kaip citriną – pirk, dirbk, siek, norėk, būk žvalus, entuziastingas – kodėl negaliu tiesiog spoksoti valandų valandas į tekančią upę?! Kas čia per gyvenimas, kur visko vis daugiau, stipriau, ryškiau, greičiau...
IMU SU PAVYDU ŽIŪRĖTI į bomžus, kurie gyvena palaimingame cikle: priduok butelius, pasigerk, surink butelius, priduok, pasigerk... Noriu vagonėlio miško pakrašty, be telefono, teliko, be interneto ir be adreso, ir kad visas pasaulis paliktų mane ramybėje. Prisimenu momentus gyvenime, kur jau beveik buvau ištrūkęs į laisvę, bet ir vėl įstūmiau save į kažkokius reikalus, įsipareigojimus, planus, skolas... Durnius.
KAS TAI?
Labai norisi kaltinti premjerę arba prezidentą – kam viską taip užsuko, kam tos nuolatinės kalbos apie progresą, inovacijas, ekonominį augimą?! Tada, kai nepaeina šita korta, imu kaltinti sistemą. Besaikis vartojimas – pagrindinė blogybė. Gamtą teršiam, mažiau visko užtektų, bet augimas – rinkos ekonomikos pagrindas, be jo sistema subliukštų. Neorienuota ta sistema į žmogaus sąmoningumą, tik tenkina poreikius, kokie jie bebūtų. Visi tik ir teieško, kokią dar rinkos nišą užpildyt, kad prisikištų kišenes šlamančių.
Kažkada visgi dasikasu iki savo vidaus ir suprantu, kad „nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati“. Neįvertinau savo galimybių, perspaudžiau, ėmiausi daugiau nei galiu ir dabar turiu reikalų su vidiniu drambliu, kuris užsidėjo baltą chalatą su raudonu kryžiuku ir tarė: „no shit, man, užknisai, dabar Tave atjungsiu“, – ir ištraukė laidą iš rozetės.
Fucking burn out, štai kas tai. Galvoje tešla, išmiegojus 10 valandų norisi DAR miego, sportuoti nėr jėgų, net katės šūdus išvalyt pasidaro kryžiaus žygis.
KĄ DARYT?
Pirmas žingsnis – pats pigiausias, lengviausiai pasiekiamas ir efektyvumu pranokstantis visus vaistus – Bukowskio terapija. Receptas paprastas: atsiguli lovon ir guli 3 dienas. Guli, valgai, miegi, šiki, o pasauliui praneši, kad sergi. Ir nėra reikalo niekam aiškinti, kad tau burnoutas: pusė galvos, kad simuliuoji, kita pusė nurašys į psichus, o iš ten sugrįžti į normalių sąrašus yra reikalų.
Jei to negana – antras žingsnis yra ieškoti pagalbos. Galvoje iš karto vaizdinys iš „Skrydžio virš gegutės lizdo“; psichiatrinė, seselė su švirkštu, elektrošokas... Neee, šiais laikais yra terapijų, kurių pavadinimai net neprasideda „psi“. Kraniosakralinė terapija. Biodinaminis masažas. Svarbiau ne terapijos pavadinimas, o kad su terapeutu(e) būtų vaibas geras. Todėl gali padėti ne tik terapeutas, bet ir geras draugas. Gentainis. Brolis arba sesė. Na, jei jau labai blogai, gal reiks ir tos seselės su švirkštu.
Trečias žingsnis – pokyčiai. Burnoutas neatsirado be priežasties ir ją reikia šalint. Galima pradėt nuo to, kad pasikeiti šukuoseną. Gal užkniso ta sruoga, krentanti į akis, ir buvo paskutinis lašas, iššaukęs burnoutą? Susitvarkius plaukus galima imtis ir darbo, šeimos, sveikatos, mokslų, finansų. Visgi didžiausią potencialą turi vidiniai pokyčiai. Keist nuostatas. Keist minčių šablonus. Prioritetus. Tikslus. Svajonių įpročius. Vidinę filosofiją. Pamatyti, koks esu iš tikrųjų ir kaip save apgavau, kaip (ir vėl) įstūmiau save į šitą peklą?
Pala... ką? Aš apgavau save??? Neee, čia šefas debilas užkrovė darbų. Čia žmona furija vėl sukėlė skandalą. Čia šuo idiotas sudaužė vazą... Sunku įžvelgti saviapgaulę, visiškas blind spotas. O jei kas nors parodo pirštu, norisi į snukį duot.
Bet neatsakius į šitą klausimą situacija greičiausiai kartosis. Kitas darbas, kitas bosas, ta pati užvaikyto berniuko rolė. Kartosis tol, kol apgausi save tiek, kad jau nebus įmanoma nematyti – gal sugriausi savo ir savo aplinkinių gyvenimus, gal liksi prie sudužusios geldos, gal būsi draskomas kaltės ir gėdos prie pat bedugnės krašto.
Jei visgi pavyks išbūti, ištverti, išjausti visa tai ir sąžiningai pripažinti sau dalykus – vidinis dramblys, kiek panuobodžiavęs, sakys „nu gerai, varom dar vieną roundą“ ir pajungs atgal į „rozetę“.
THE BEAT GOES ON!
Komentarai