Kas išskiria sėkmingus lyderius ir vadovus? Žinios, intelektas, užsispyrimas, kūrybiškumas ir vizija yra labai svarbu, tačiau emocinis intelektas gali būti ne mažiau svarbus.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra įgūdis, kuris padeda kurti geresnius santykius, lengviau spręsti konfliktus ir padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu.
Emocinis intelektas ir vadovavimas
Emocinis intelektas jau seniai pripažintas vienu svarbiausių gerų vadovų bruožų. Gebėjimas užmegzti santykį dirbant su kitais žmonėmis, leidžia lyderiams geriau pažinti ir suprasti savo darbuotojus, jų motyvus ir savijautą.
Nepripažįstant kito žmogaus emocijų, bendravimas ir pasitikėjimas tarp vadovo ir komandos gali smarkiai prastėti. Tokiu atveju, organizacijoje yra sunkiau būti atviru ir jaustis saugiai.
Yra keturios labiausiai paplitusios vadovavimo problemos, susijusios su emocinio intelekto stoka:
Baimė bendrauti gyvai. Kai kurie vadovai vengia gyvo bendravimo ir dažniausiai būna neprieinami, ypač sunkiais laikais. Jie mieliau komunikuoja elektroniniu paštu ar žinutėmis, vengia spręsti problemas tiesiogiai. Tokie vadovai tikisi girdėti tik geras naujienas, nesugeba spręsti sudėtingų emocinių klausimų ir, susidūrus su problema, nurodo ieškoti pagalbos kitur.
Neįsiklausymas į komandos nuomonę. Vadovai, kurie neprašo komandos grįžtamojo ryšio apie organizacijos strategijas ir atliekamas veiklas, rodo žemą emocinio intelekto lygį. Darbuotojai geriausiai išmano savo kasdienius darbus, todėl vadovas gautų vertingų patarimų ir sustiprintų pasitikėjimą komandoje, jei pirmiausiai kreiptųsi į juos. Tai padeda kurti pasitikėjimo kultūrą, kurioje kiekvienas jaučiasi galintis prisidėti vertingomis idėjomis ir pasidalinti rūpesčiais.
Pesimizmas. Vadovai, kurie pastebi tik tai, kas blogai, bet nekreipia dėmesio į tai, kas gerai, praranda progą pagirti ir pripažinti gerai dirbančius komandos narius. Nuolatinė kritika be teigiamo grįžtamojo ryšio kuria pesimistinę nuotaiką. Na, o geri vadovai subalansuoja konstruktyvią kritiką su nuoširdžiu pagyrimu. Jie pripažįsta ir džiaugiasi komandos pasiekimais, o tai kelia moralę, motyvuoja darbuotojus ir stiprina pozityvią darbo kultūrą.
Nepakankama komunikacija. Bendravimo stoka yra viena iš dažniausiai daromų klaidų, kurios prisideda prie darbuotojų kaitos. Darbuotojai, kurių vadovai reguliariai su jais bendrauja, yra beveik tris kartus labiau įsitraukę nei tie, kurių vadovai to nedaro.
Vien pokalbių apie darbą nepakanka. Žmonėms patinka, kad vadovas domisi ir jų gyvenimu už darbovietės ribų. Reikia nuoširdžiai domėtis žmogaus gyvenimu, o ne tik atlikti formalią bendravimo užduotį. 🙂
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
Ką daryti, jeigu pastebite, kad jūsų organizacijoje trūksta atvirumo ir pasitikėjimo vienas kitu? Pradėkite ugdyti savo emocinį intelektą:
Atlikite savianalizę. Pabandykite suprasti, kas darbe kelia jums įtampą. Kas sukelia tokias emocijas? Emociškai intelektualūs žmonės atidžiai analizuoja savo mintis ir gilinasi siekdami suprasti savo jausmų priežastis.
Pozityvumas. Emociškai intelektualūs žmonės yra pozityvūs mąstytojai, kurie fokusuojasi į tuos dalykus, kuriuos gali pakeisti ir nesileidžia įtraukiami į situacijas, kurių negali kontroliuoti. Jie skiria energiją ir pastangas pagerinti tam, kas yra jų galioje, svarbiems gyvenime ir darbe santykiams bei darbams.
Emocijų valdymas. Visi turime emocinių trigerių – dalykų, kurie mus išveda iš pusiausvyros. Supratę savo trigerius, galite išmokti juos valdyti. Pavyzdžiui, sugebėti pasakyti ne, kai mūsų prašo kažko, kas mums nepatinka. Arba skirti laiko savo poilsiui, kai turime per daug darbo. Fizinė sveikata taip pat turi tiesioginį poveikį emocijų valdymui – kai fiziškai jaučiatės gerai, tikėtina, kad jūsų emocinė savijauta irgi bus gera ir į trigerius reaguosite ramiau.
Empatija. Žmonės yra linkę megzti ryšius su empatiškais žmonėmis. Todėl empatija – svarbi emocinio intelekto stiprybė. Empatija padeda suprasti ir dalintis kitų žmonių jausmais. Tai atveria perspektyvą ir skatina komandos narius padėti vieni kitiems.
Apibendrinimas
Vadovas turėtų ne tik fokusuotis į komandos užduotis, bet ir kurti ryšį su savo komanda. Panaudodamas emocinį intelektą, jis gali suprasti kokia yra komandos ir kiekvieno organizacijos žmogaus motyvacija ir savijauta. Tada jis galės kurti pasitikėjimo ir atvirumo kultūrą organizacijoje.
Jei jus ši tema sudomino ir turite komentarų arba norite apie tai pasikalbėti, kviečiu susisiekti su manimi.
Mano kontaktinę informaciją rasite LinkedIn.