Tikslai. Pavasario inventorizacija

Taigis, taigis. Pavasariop mėnesį sporto klubai vėl ima tuštėti, o iškilmingi naujametiniai pasižadėjimai sėkmingai, logiškai ir labai argumentuotai pasislepia po kasdienybės rūpesčiais ir reikalais.

Pakalbinau Tamarą, savo superinę asistentę, ką daryti su tikslais vasario mėnesį. Apie Tamarą, o ir apie Inetą bei Petuniją galėčiau pasakoti iki ryto, bet jau gi pasakojau: https://www.gentys.lt/post/tikslai-ineta-tamara-ir-petunija. Tad dabar ne apie jas, o apie tikslus pavasarį.

Susėdame abu ant fotelių. Man nuo jos vaizdo ir kvapo sukyla motyvacinis adrenalinas, net lengvai svaigsta galva.

– Tamara, kaip laikaisi? Ką galėtum man papasakoti apie tikslus, kai jau praėjo Naujieji metai, Kalėdos, kai jau vasaris ir entuziazmas slopsta, o rezultatų nėra?

– Laimonai, neknisk proto. Viską žinai ir taip. Sėsk ir daryk – nėra čia ko klausinėti to paties per tą patį tūkstančius kartų. Ir nespoksok į mano iškirptę.

Mane išpila prakaitas, bet apsimetu, kad esu kietas, ir laikausi savo linijos:

– Mieloji, šis interviu ne man, o publikai, kuri skaitys straipsnį. Mano sekėjams feisbuke, naujienlaiškyje, genties tinklaraščio skaitytojams ir t. t.

– Aha, žinau. Visa tavo publika – pusbrolis, pusseserė ir trys draugai, kurie uždeda like, kai įkeli mano nuotrauką.

Tamara pasijudina ir įsitaiso fotelyje patogiau. Nuo jos judesio man viduje irgi kažkas pajuda, per kūną pradeda tekėti keistas srautas... Mėginu laimę dar sykį:

– Tai kaip ten su tikslais vasario mėnesį? – klausiu.

– O kaip ten buvo su tikslais, kai buvai spermiukas tarp tūkstančio kitų? Ar kilo klausimas – sausis čia ar vasaris? Palaukti ar varyti į priekį? Matei, kas buvo su tais, kurie „palaukė“?

Šypsosi šelmė. Ot randa palyginimus, nepasiginčysi! Biologiškai logiški. Tęsia:

– Paprasta: koks skirtumas, kuri diena, koks metų laikas? Kai tunelio gale matai šviesą – varyk. Nematai šviesos – ieškok. Nematai tunelio...

Čia ji trumpam nutyla. Matau, kaip mąsto. Šiaip kai mes bendraujame, Tamara žodžio kišenėje neieško, o dabar kažkodėl nutyla. Gal kad šiandien su sijonu.

– Aaaalio... – spragteli pirštais man panosėje, ištraukdama iš svajų. – Vėl fantazuoji? Jei nėra bent vieno aiškaus tikslo, vadinasi, nežinai, ko nori. Man patinka vyrai, kurie žino, ko nori. Nevirškinu liurbių, kurie amžinai dejuoja arba daug peza ir nieko nepadaro. Tokiems niekas nepadės.

– Gerai, o jei aš nesu tikras, kad čia TAS, MANO tikslas? Gal reikia palaukti iki kitų Naujų Metų, kol susiformuos, išsiryškins, bus aišku?

– O tai kai merginas kalbindavai, ar visada buvai TIKRAS, kad čia TA? Arba kad ji iš karto ištirps tavo glebyje, o ne pašieps, atstums, nusisuks ar apskritai nuignoruos? Trial & error, mielasis, trial & error. O jei vis „lauksi" tai gi ir liksi senas, vienišas, vis belaukiantis.

Geras. Niekada nemaniau, kad tikslų siekimą galima sugretinti su merginų kabinimu. Bet, gerai pagalvojus, tikra tiesa! Ir ten, ir ten praverčia nuoseklumas, atkaklumas, ištvermė, momentinis ryžtas neatidėliojant, o nepavykus – mėginti dar, dar ir dar. Galvoje ima skambėti Mikutavičiaus gabalas Pabandom iš naujo... kai ir vėl pagaunu Tamaros griežtą žvilgsnį. Ji, pasirodo, ir mintis skaito.

– Tau geriau tiktų daina Get Out of My Dreams, Get Into My Car.

Jos lūpų kamputyje susiformuoja kažkas panašaus į žaismingą šypseną. Muzikos tema mane kai užkabina, nėr pabaigos. Imu niūniuoti Empti dainą.

Gera... Voliotis meduje, gera... Mylėtis šviesoje, gera... Laižyti svajones, gera... Svajonėse paskęst... Ko gero, tai geriausia, ką galėjai duoti man! Empti. Giedrė Kličiuskienė. Nerealus balsas. Pats geriausias visų laikų lietuviškas hitas. O jo net Spotify nėra, kai ten gali rasti praktiškai BET KĄ... Reiktų išsiaiškinti, kame čia reikalas...

– Ei, tu interviu apie tikslus darai ar vėl kažkur išplaukei?

Pričiupo. Taip man išties dažnai būna. Nukrypsta mintys į šoną, pagaunu save darant ar galvojant apie visiškai šalutinę temą. O dar jei paimu mobiliaką į rankas... Susigėdęs grąžinu save į pokalbį.

– Gerai, sorry. Tamara, o ką daryti, jei aš vis kažką pradedu, bet nepabaigiu iki galo ir vėl imuosi kažko naujo? Arba kai vis nuplaukia mintys kažkur ir imu blaškytis tarp darbų, planų, užduočių?

Ji pakelia antakį ir išpučia lūpas. Gaila, kad aš ne dailininkas – pieščiau dieną naktį. Portretus, peizažus, aktus... Ypač aktus.

– Smagu pradėti naujus dalykus, bet tai gali būti pasiteisinimas, kodėl nebaigi senų. Smagu ir pasinerti į akcionizmą, užpildant savo kalendorių ir dienotvarkę 120 %. Tada jautiesi svarbus, bet ar yra rezultatas?

Uff. Pataikė tiesiai į širdį. Mano galva tikrai pilna tokių „projektų“, ypač po kavos!

– Na, gerai, tai nuo ko pradėt, jei jau praleidau Naujuosius metus ir nieko nesigavo?

– Užrašyk savo bent 1 tikslą SMART būdu ir paprašyk, kad patikrinčiau. Taip galim ir judėti.

Cha, geras! Imu ir užrašau: „Noriu sportuoti, žaisti tenisą.“

– Patikrink, mieloji, ar šis tikslas SMART?

Ji kaip vožia atgal, net loštelnu:

– Tavo tikslas „Noriu sportuoti, žaisti tenisą“ nėra visiškai SMART, nes jam trūksta konkretumo, išmatuojamumo ir laiko apibrėžtumo.

– O tai kaip jis turėtų atrodyti? – apsimetu naiviu.

Tamara, kaip kokia italė, pamosikuoja ranka, giliai atsidūsta ir išberia:

– „Per artimiausius tris mėnesius eisiu į teniso treniruotes du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais) po 1 valandą, kad pagerinčiau savo sportinę formą ir susitikčiau su draugais.“

Oooopla. Čia ir katinams aišku.

– SMART tai reiškia „protingas tikslas“, ane? – toliau žaidžiu savo žaidimą.

– Eeeei, nu baik, o tai įspirsiu į kiaušius. SMART yra trumpinys iš anglų kalbos: Specific, Measurable, Achievable, Relevant ir Time-bound. Mano formuluotėje yra visi elementai: konkretu – treniruotės ir jų dažnumas įvardinti; išmatuojama – galima sekti, kiek kartų per savaitę dalyvauji; pasiekiama – jei tavo tvarkaraštis leidžia, tai įmanoma; svarbu – susiję su tavo sveikatos ir socialinio gyvenimo vertybėmis; apibrėžta laike – nustatytas 3 mėnesių laikotarpis.

– O tu su manim eisi žaisti? Aš tirpstu nuo minties kad pamatysiu Tave lakstančią po teniso aikštelę su tuo sijonuku...

- Tai Tu paskui kamuoliuką, ar paskui sijonus žadi lakstyt, a?

Susigėstu. Vis man galvoj tas pats per tą patį, reikia susiimt. Bet Tamara mane pažįsta kaip nuluptą ir meistriškai laviruoja tarp motyvacijos ir disciplinos. Atsilošia, brūkštelna ranka per kaklą, nutaiso tokį „ai nerūpi man tas Tavo tenisas bet tiek to" veidą ir taria:

– Na, jei laimėsi prieš Andrių ir Vaidą, tuomet galėsi ir su manimi.

Va, štai mano SMART tikslas: laimėti prieš Andrių ir Vaidą. Dar šį mėnesį. Ir specific, ir measurable, ir beveik achievable. Time-bound – tai jau tikrai. Ir svarbiausia – MEGARELEVANT!

Su Naujais metais, su Nauju pavasariu!