Psichologinės sveikatos stiprinimo vadovas (II dalis)

Šis straipsnis yra ankstesnio teksto apie psichologinę sveikatą tęsinys. Jame išskiriami psichologinės sveikatos požymiai nėra diagnostiniai kriterijai, tai labiau kryptys, kuriomis mes galime stiprinti savo psichologinę savijautą. Susipažinę su pirmąja ir antrąja psichologinės sveikatos vadovo dalimi galėsite turėti pakankamai platų supratimą apie svarbius psichologinius gebėjimus, kurie gali padėti įveikti kasdienius iššūkius.

Tad kas gi laikytina psichologiškai stipraus žmogaus gebėjimais?

Gebėjimas atlaikyti stiprias emocijas. Tai gebėjimas išbūti su jomis, jausti jas, tačiau tuo pačiu gebėti nesielgti impulsyviai, vedamiems jų patyrimu. Taip pat tai apima gebėjimą vienu metu išlaikyti ryšį ir su emocijomis, ir su savo racionaliąja dalimi.

Gebėjimas reflektuoti. Tai sąmoningas dėmesio sutelkimas į save, apmąstant savo patirtį, mintis ir emocijas. Turimos ankstesnės patirties peržvalga padeda lengviau nustatyti elgesį, kuris gali trukdyti siekiant savųjų tikslų, be to, analizuodami patirtį mes galime iš jos pasimokyti.

Gebėjimas aiškiai suprasti savąsias vertybes. Aiškiai įsivardindami savąsias vertybes įgyjame tikslo ir krypties pojūtį. Jos padeda išsikelti prasmingus tikslus ir priimti sprendimus, atitinkančius mūsų autentiškąjį „aš". Taip pat vertybių supratimas didina savimonę. Tai leidžia mums suprasti savo motyvus, troškimus ir prioritetus. Suprasdami savo vertybes galime įvertinti savo elgesį ir pasirinkimus. Toks savęs pažinimas padeda mums išsiugdyti tvirtą tapatybės jausmą ir didina pasitikėjimą savimi.

Gebėjimas mentalizuoti (t. y. suprasti ir įvertinti kito žmogaus elgesį, remiantis savo ir kitų psichinėmis būsenomis). Tai aprėpia gebėjimą suprasti kitą, t. y. kitų emocijas, norus, įsitikinimus, kuriais grindžiamas kitų žmonių elgesys. Taip pat tai gebėjimas suprasti, kad kiti yra visiškai atskiri individai, turintys savo unikalias savybes, būdus, asmenybės sąrangą.

Gebėjimas būti psichologiškai lanksčiam. Tai gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių ir reaguoti į juos naujais, kūrybingais ir sveikais būdais. Kasdieniame gyvenime psichologiškai lankstūs žmonės geba koreguoti savo elgesį ir rutiną, siekdami efektyviai reaguoti į situacijos pokyčius.

Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp to, ką darau dėl savęs ir kitų. Tai gebėjimas išlaikyti balansą tarp buvimo savimi ir rūpinimosi savo interesais bei galėjimo atsižvelgti į kito žmogaus, su kuriuo palaikote santykius, interesus.

Gebėjimas jaustis gyvybingu. Tai jaudulio ir energijos pojūtis kasdienėse veiklose, įsitraukimas į mėgstamą veiklą su aistra, subjektyviai patiriamas jausmas esant gyvam ir budriam.

Gebėjimas susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti. Tai gebėjimas priimti savo ir kitų ribotumą, susitaikymas su tuo, ko norėtume, bet negalime turėti. Tai gebėjimas išbūti su sielvartu, kad ne viską įmanoma pakeisti. 

Pabandykite dar kartą įsivertinti, kuriuos gebėjimus jau pavyko išsiugdyti? Kuriems gebėjimams ugdyti reikėtų skirti daugiau laiko? Galite susirašyti visus gebėjimus hierarchijos tvarka nuo mažiausiai iki labiausiai išreikštų. Ką galėtumėte daryti, kad išsiugdytumėte mažiausiai išreikštus gebėjimus? Ką galėtume kasdienybėje pakeisti? Ar jau žinote, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie pokyčiai įvyktų?

Psichologas - psichoterapeutas (kandidatas)

Deimantas Zinkevičius 

www.deimantaszinkevicius.com