top of page

Keturi klausimai, kuriuos vyras gali nagrinėti pas psichoterapeutą



Sveiki, esu Vilniaus šeimos psichologijos centro klinikinis psichologas ir psichoterapeutas (kandidatas) Deimantas Zinkevičius. Profesinę patirtį sukaupęs dirbdamas tiek privačioje praktikoje, tiek medicinos klinikose. Profesinėje praktikoje pastebiu, kad vyrai vis dar nenoriai pripažįsta sau, o tuo labiau artimiesiems ar draugams, apie poreikį apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą, abejojama psichoterapijos naudingumu, vadovaujasi įsitikinimu, kad psichoterapija reikalinga tik „psichams“.


Vis dėlto kreipimosi priežastimi nebūtinai turi būti gyvenimo krizė. Psichoterapijoje gali būti nagrinėjamos temos, aktualios kiekvienam vyrui. Koks aš kaip vyras? Kaip kontroliuoti savo emocijas? Kaip aš jaučiuosi santykiuose? Ką daryti, jeigu turiu atrodyti emociškai stiprus, bet toks iš tiesų nesijaučiu? Apie visa tai mano parengtame straipsnyje apie psichoterapijos naudą vyrams.


Ar jaučiuosi autentiškas?


Viena iš svarbių užduočių psichoterapijoje gali būti suprasti, kiek aš iš tikrųjų esu sau autentiškas. Mūsų supratimą apie save formuoja ne tik įgimtos duotybės, pavyzdžiui, lytis, bet ir įvairios gyvenimiškos sritys: pasirinkta profesija, šeimyninė padėtis, puoselėjami santykiai, laisvalaikio leidimo būdas, vertybės ir kt. Įvykę pokyčiai šiose srityse gali priversti permąstyti, kiek iš tikrųjų jaučiuosi savimi. Kokios praeities patirtys su kitais vyrais ar autoritetais mane suformavo? Kokią įtaką jie turėjo mano supratimui apie save? Kokios turimos patirtys suformavo mano vyriškumo sampratą? Dažniausiai į psichologą kreipiamasi tuomet, kai pajuntama neatitiktis tarp turimų įsitikinimų apie save (kokį aš save matau?), atsinešto iš vaikystės jausmo (kaip aš jaučiuosi dėl įvykusių patirčių mano gyvenime?), aplinkos keliamų reikalavimų (kokį mane nori matyti kiti?). Tam, kad atrasti suderintumą, psichoterapijoje tenka nuveikti nemažai darbo.


Kaip tvarkausi su emocijomis?


Vaikystės patirtys, lėmusios tai, kaip išmokome prisitaikyti prie tuo metu vyraujančių aplinkos sąlygų, suformavo mūsų emocijų reguliacijos būdą. Vieni išsiugdo efektyvius būdus, atpažinti, reflektuoti apie savo emocijas, kiti pasirenka būdą, kuris suaugus tampa ne toks efektyvus, pavyzdžiui, emocijų slopinimas. Visgi tai, kaip mes reguliuojame savo emocijas, mes PASIRENKAME, sąmoningai mes tai darome ar ne, jau kitas klausimas. Manau, psichoterapijoje galima atrasti kitą pasirinkimą, jei būdas, kurį pasirenkame gyvenime netenkina.


Kaip jaučiuosi santykyje?


Viena pagrindinių temų psichoterapijoje. Kiekvieno vyro gyvenime iškyla vienokių ar kitokių abejonių, susijusių su santykiais. Dažniausiai siekiama atrasti būdą, kaip būti santykyje su kitu. Nesvarbu, koks tai santykis bebūtų: romantiškas, draugiškas, tėviškas ar kt. Vieniems vyrams gali trūkti buvimo nepriklausomu, kitiems stipresnio intymumo ir artimumo santykyje. Siekiant atrasti balansą laviruojama tarp vienišumo jausmo ir baimės susilieti su kitu prarandant savo individualumą. Ar ir kokios ribos egzistuoja santykyje? Ar atsižvelgiama tiek į savo, tiek ir į kito žmogaus poreikius? Ar kitas žmogus netampa mano identiteto dalimi? Apie visa tai galima išsamiai gilintis asmeninėje psichoterapijoje.


Kaip išlikti „stipriam“?


Gyvenime nutinka situacijos, kai pasijaučiame pažeidžiami, tačiau norisi išlaikyti „stipraus vyruko“ įvaizdį. Tam, kad nepasijausti pažeidžiamam gali kilti noras viską kontroliuoti, „nematyti“ nepatinkančių savęs dalių, vengti pripažinti bet kokio silpnumo savyje egzistavimą. Visgi gyvenimas dažnai susiklosto taip, kad visko sukontroliuoti ir išvengti nepavyksta.

Psichoterapeuto kabinete galima būti su savimi tokiu, koks iš tiesų esu. Su savo laimėjimais ir nesėkmėmis, džiugiais atradimais ir skausmingais nusivylimais. Kartais, jeigu reikia, leidžiant sau pasijausi ir išsigandusiu ar neapsaugotu vaiku. Kabinete atsiveria galimybė prisileisti didesnę įvairovę savo gyvenimiškos patirties, kurią paprastai esame linkę sau nepripažinti. Tai galimybė drąsiai žengti ten, kur nemalonu, o tai vienas iš būdų ugdyti savo psichologinį atsparumą.


Tai tik keletas dažniausių temų, kurias vyrai atsineša į asmeninę psichoterapiją. Pasakyti sprendimų  į iškeltus klausimus negaliu. Jie priklauso nuo kiekvieno žmogaus unikalios gyvenimiškos patirties. Dėl to dažnai girdimą lūkestį, jog psichologas ar psichoterapeutas pateiks „teisingus“ atsakymus performuluočiau kitaip. Psichoterapijoje neišgirsite problemų sprendimų būdų, psichoterapija paskatins atrasti naujus sprendimų būdus savyje.



Psichologas-psichoterapeutas (kandidatas) 

Deimantas Zinkevičius 


Comments


bottom of page