Su savo partnere riejatės.
Dėl visko. Visada.
Atrodo, kad nesutariate nė vienu klausimu, o nuolatinė įtampa darosi nebepakeliama.
Ar mano santykiai pasmerkti žlugti? - vis dažniau klausiate savęs.
Ką daryti, kai padėtis atrodo beviltiška? Pasiduoti? Bandyti taisyti? Jei taip, tai kaip tą padaryti?
Jei jūsų santykiai ilgalaikiai, tikriausiai jau turėjote ne vieną konfliktą ir anksčiau.
Turbūt turite nusipirkę dabar taip populiarias porų korteles, pavyzdžiui, kokie nors “Gilūs pokalbiai dviese”. Bandėte internete rastus pratimus ir žaidimus poroms. Atnaujinote pasimatymus.
Ir visada pavykdavo rasti išeitį!
Tačiau ką daryti, jei anksčiau padėjusios priemonės tapo neveiksmingos?
Ką rinktis – individualią ar porų terapiją?
Individuali terapija yra skirta asmeniniam augimui ir tobulėjimui arba asmeninių emocinės sveikatos problemos sprendimams.
Poros terapija yra skirta poroms, kurios turi nori tobulėti, turi bendrų tikslų, tačiau patiria vienokius ar kitokius sunkumus.
Gera individualios psichoterapijos praktika yra apskritai nevertinti savo partnerio veiksmų ar motyvų, neklijuoti jam etikečių, nediagnozuoti. Tačiau realybėje tą labai sunku įgyvendinti.
Pasaulinė statistika rodo, ką pastebiu ir savo praktikoje - jei žmogus santykių problemas sprendžia individualios terapijos metu, dažnesnis rezultatas, jog jis paliks savo partnerį. Priešingai, jei žmogus renkasi porų terapiją, didesnė didesnė tikimybė kad pora liks kartu.
Pastebiu, kad individualios terapijos metu, kai pradedamas svarstyti santykių klausimas, asmuo dėl visų problemų kaltina arba save, arba partnerį.
Einat į vieną arba kitą kraštutinumą, gauname vienpusį vaizdą, kuris gali neatspindėti realios situacijos.
Pajuokausiu, bet jeigu jaučiate, kad ieškote būdų palikti savo partnerį, tik tą padaryti sunku, nedrįstate, bet širdy jau žinote atsakymą, rinkitės individualų konsultavimą.
Jei visgi nuoširdžiai tikite, kad santykius galima atgaivinti, pamatyti save ir partnerį naujoje šviesoje, atvirai ir draugiškai, tuomet rekomenduočiau porų terapijos susitikimus.
Ta pati situacija gali būti interpretuojama skirtingai
Pateiksiu kelias labai tradicines, dažnai mano kabinete pasikartojančias istorijas, bet šiuo atveju visgi mano išgalvotas istorijas, ir hipotetinius rezultatus, kuriuos, tikėtina, pasiektume individualios arba porų terapijos metu.
Individualios terapijos metu jūs pasakojate, koks piktas ir liūdnas esate, ir kokia bloga jūsų partnerė. Terapeutas patvirtina jūsų emocijas, užjaučia, tačiau mažai tikėtina, kad aptarsite neištikimybės priežastis ir visą santykių dinamiką, kuri vedė į šį momentą.
Poros terapijos metu būtų išgirsti abiejų partnerių balsai, emocijos, kurios galėjo atvesti į neištikimybės momentą.
Žmona turės galimybę atsiprašyti ir tikėtis atleidimo, bus vietos diskusijai, ar išsiskirti ar visgi bandyti likti kartu.
Jei likti kartu, tai kaip galima stiprinti ir grūdinti savo santykius, jog tai niekada nepasikartotų?
Draugaujate su panele septynerius metu, ir svarstote, tuoktis jau jums, ar ne. Individualios terapijos metu svertumėte argumentus už ir prieš.
Mokytumėtės naujų įgūdžių, kaip pagerinti poros gyvenimą, tačiau jūsų partnerė jų neišmoktų.
Porų terapijos metu kartu diskutuotumėte, kuo jūsų pora yra stipri, o kur dar reiktų pasistengti. Galite kartu nuspręsti vedybų tikslus meilėje, vertybėse, tiksluose. Įgūdžius įgaunate abu, mokotės kartu dirbti kaip komanda.
Atėjote siekdamas pagerinti bendravimo ir komunikavimo dinamiką poroje.
Individuali - kaltinate save arba partnerį dėl negebėjimo atvirai komunikuoti. Poros - abu partneriai ieško supratimo, kur yra jų silpnosios vietos. Kur jie kaip pora miskomunikuoja, nesupranta vienas kito ar išsiderina emociškai. Abudu mokotės įgūdžių išklausyti ir atliepti. Praktikuojate kaip deeskaluoti konfliktą, o ne jame sudegti.
Jūsų pasirinkimas, kaip bandysite spręsti santykių problemas. Jei jaučiate, kad partneris ne jums - pradėkite individualią terapiją. Jei tikite, kad tai tik epizodas ir norite pasenti kartu - metas aplankyti porų psichoterapeutą.