top of page

Ar kito nuomonės tikrai negalima pakeisti?


Pakeisti kito žmogaus nuomonę – gerokai sunkesnė užduotis nei gali pasirodyti. Ne dėl to, kad kiti žmonės yra sąmoningai užsispyrę, o todėl, kad jų nuomonė yra giliai įsišaknijusi įsitikinimuose, faktuose ir išgyventoje patirtyje. Prieštaravimas kito asmens požiūriui dažnai gali iššaukti priešišką reakciją, kadangi mūsų smegenys tai neretai suvokia kaip tiesioginę grėsmę ir skatina gynybinę–emocinę, o ne racionalią–reakciją. Siekiant turėti produktyvią diskusiją, yra itin svarbu pripažinti, kad kiekvienas, įskaitant ir mus pačius, gali turėti klaidingą nuomonę, o kelias į tarpusavio supratimą veda per empatiją ir atvirą dialogą. Kaip tai atrodo?

💭 Kodėl žmonės kartais laikosi akivaizdžiai klaidingų nuomonių?

Mokslas ir medicina turi puikų pavyzdį, iliustruojantį mūsų, kaip žmonių, netobulumus. Kartais, po tam tikrų smegenų traumų, gali išsivystyti vienos kūno pusės paralyžius. Tačiau smegenys ne visada geba priimti šį faktą. Tokiu atveju, pacientai prisiekinėja, jog iš tikrųjų nėra paralyžiuoti. Siekiant paneigti šį įsitikinimą, jų paprašoma tai įrodyti – pajudinti paralyžiuotą ranką. Pacientai sutinka, tačiau, kaip ir tikėtina, ranka lieka nejudanti. Paklausus kodėl šie nepajudino rankos, žmonės prisigalvoja įvairiausių pasiteisinimų, pavyzdžiui: „nenorėjau“, „aš pavargęs“, „nematau to prasmės“ ir t.t. Svarbu suprasti, jog jie – nemeluoja. Na, bent jau mano, kad nemeluoja. Šie argumentai pacientų galvose yra logiški ir teisingi, o jie patys pilnai tiki, jog iš tikrųjų nėra paralyžiuoti. Jeigu visgi pavyksta jiems įrodyti, kad paralyžius egzistuoja, tai iššaukia raminamųjų vaistų reikalaujančias panikos reakcijas. Tačiau pacientui vėl pabudus, įsitikinimas apie pilnai valdomą kūną išlieka, o žmonės, bandantys jį įtikinti priešingai, atrodo mažų mažiausiai neracionalūs. Šiame kontekste užsispyręs draugas, negebantis pripažinti klaidingo savo mąstymo nebeatrodo taip absurdiškai. Šį atvejį verta prisiminti ir patiems tvirtai laikantis savo nuomonės.

Įsitikinimo susiformavimas yra tik iš dalies susijęs su mūsų gebėjimu šiuos įsitikinimus keisti. Net jeigu taip nemanome, esame labai šališki. Jeigu tam tikras požiūris jau yra tvirtai susiformavęs, visa informacija patvirtinanti šį požiūrį yra kruopščiai atsirenkama į argumentų „už“ sąrašą. Tuo tarpu informacija prieštaraujanti mūsų nuomonei yra atmetama kaip klaidinga ir nelogiška arba yra paprasčiausiai pamirštama. Pagalvokite: ar esate turėję dienų, kai jus, rodosi, persekioja tam tikra skaičių kombinacija? Pavyzdžiui, pažiūrėję į laikrodį matote vienodus valandų ir minučių skaičius (11:11, 15:15, 16:16 ir t.t.). Šis jausmas – ne kas kita kaip iliuzija, kuriama dėl smegenų polinkio įžvelgti sutapimus ir pasikartojimus. Tikriausiai į laikrodį žvelgėte daugiau nei kartą per valandą. Visi atvejai, kai šis rodė niekuo neišsiskiriančius skaičius buvo pamiršti kaip nereikšmingi, tuo tarpu į jūsų „matau vienodus skaičius“ modelį telpantys skaičiai buvo įsiminti ir atrinkti.

Kitaip tariant, jeigu esate įsitikinę, jog teisėsauga yra korumpuota ar nekompetentinga, žymiai dažniau kreipsite dėmesį į šį „faktą“ įrodančius atvejus nei duomenis apie kruopštų šios institucijos darbą, mažesnį nusikalstamumą ir panašiai. Šį efektą dar labiau sustiprina XXI a. medija bei technologijos. Žiniose cirkuliuojantys skandalai ar žiaurūs nusikaltimai gali iškreipti mūsų tikrovės suvokimą ir suformuoti įsitikinimus apie pasaulio pavojingumą ar korupciją visiškai neatspindėdami tikrovės. Vėliau šie įsitikinimai yra stiprinami mūsų netobulų smegenų pagalba. Galingi algoritmai, nuolat analizuojantys socialinių tinklų vartotojų duomenis, pateikia jums tokią informaciją, kurią norite matyti, skaityti ir dalintis su kitais. Taip įsisuka nenutrūkstamas ratas, kuriantis ir palaikantis subjektyvų pasaulio vaizdą. Susiformuoti iš tikrųjų objektyvią bei faktais pagrįstą nuomonę yra labai sudėtinga. Būtent todėl mokslininkai, bandydami išvengti subjektyvumo moksliniame procese, stengiasi paneigti savo pačių hipotezes, o ne jas įrodyti.

🤔 Ar nuomonę visgi galima pakeisti?

Tad kaipgi galima pakeisti kito pažiūras? Visų pirma, pasistenkite išklausyti ir suprasti savo pašnekovą bei gerbti jo nuomonę. Tik žvelgdami iš kito perspektyvos galite iš tikrųjų jį suprasti. Galbūt jums pavyks pamatyti tai, ko anksčiau nematėte, o galbūt netgi suprasite, jog klydote būtent jūs.

Siekdami pakreipti kito nuostatas, neretai, net nejausdami, sumenkiname jo argumentus, iškreipiame sakomus žodžius ir performuluojame išsakytą nuomonę iki jos paprasčiausios ir bukiausios formos. Tokią poziciją yra lengva atakuoti, tačiau tikimybė, jog pašnekovas įžvelgs savo daromas klaidas bei pripažins klydęs, tampa nykstamai maža. Norėdami iš tikrųjų suprasti kitą asmenį ir jo įsitikinimus, naudokite garsaus psichologo Carl Rogers strategiją. Atidžiai įsiklausykite į kito sakomus žodžius ir supraskite jo argumentus. Tada pasistenkite kitais žodžiais pasakyti tą patį ir pasitikslinkite ar neiškraipėte jo pozicijos. Tik pašnekovui sutikus, jog būtent tai jis ir turėjo omeny pereikite prie savo argumentų ir paprašykite jo padaryti tą patį. Taip išvengsite nesusipratimų ir galėsite geriau pažinti vienas kitą. Galbūt netgi pavyks rasti plotus, kuriuose jūsų nuomonės persidengia. Naudodami šias perdangas galite atsargiai bandyti įtikinti pašnekovą, jog šis klysta vienoje ar kitoje vietoje. Šis procesas nebus greitas, o tuo labiau lengvas. Tačiau karšti ginčai ir kitos pozicijos menkinimas yra žymiai mažiau efektyvus.

Kad ir kaip būtų, kartais žmogaus nepasiekia jokie argumentai, o šis taip stipriai užsispyręs laikosi savo nuomonės, jog bendrų sąlyčio taškų, rodosi, neįmanoma surasti. Tikėtina, jog tokiu atveju jums niekaip nepavyks pakeisti šių įsitikinimų. Geriausia, ką galite padaryti – įžvelgti ir įgarsinti neatitikimus bei klaidas savo pašnekovo pozicijoje bei palikti jį ramybėje. Galbūt emocijoms aprimus jis prisimins jūsų išsakytus argumentus ir bent jau taps labiau atviras išklausyti jam prieštaraujančią nuomonę. Kitu atveju, teks nuleisti rankas ir negaišti savo pastangų bei laiko.

Taigi, įsitikinimai dažniausiai nėra nei logiški, nei racionalūs. Esame imlūs manipuliacijoms, emociniams argumentams ir savo pačių šališkumui. Prieš įžiebdami karštus debatus, turime patys įsitikinti, jog grindžiame savo pažiūras faktais ir racionalumu, o ne jausmais. Stenkimės suprasti kito poziciją, prieš ją pasmerkdami ir patys išlaikyti blaivų bei atvirą protą. Nuomonė dažniausiai nėra keičiama faktais ir tiesomis – ji keičiama nuoširdumu bei apibusiu supratimu.

Autorius:

  • Vladas Golambiauskas

Šaltiniai:

Comments


bottom of page