ATSAKYMAS Į A. AUŠKALNYTĖS STRAIPSNĮ “VYRIŠKUMO KRIZĖ”

Žurnalas “Literatūra ir menas” išspausdino Aurelijos Auškalnytės straipsnį “Vyriškumo krizė”, kuriame pateikiama kritika vyrų judėjimams ir mūsų projektui. Šis įrašas yra “Gentys” atstovų atsakymas į šį straipsnį.

Prieš komentuodami autorės teiginius, norime pabrėžti, kad Gentyse esame visada dėkingi už konstruktyvų atgalinį ryšį ir mes džiaugiamės, kad straipsnis paskatino labai aktualias viešas diskusijas apie lyčių lygybę. Mes tikime, kad dialogas yra kelias į pozityvius pokyčius. Įvertinę autorės straipsnį ir komentarus viešoje erdvėje, matome, kad kai kurie žmonės klaidingai supranta mūsų projekto esmę. Dėl to priėmėme sprendimą parengti “Genčių” manifestą, kuris detaliau paaiškintų mūsų projekto vertybes, viziją, mokslinį pagrindimą bei požiūrį į su lytimi susijusias socialines problemas. Manifestą planuojame viešinti šių metų Gruodžio mėnesį.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad lyčių lygybės tema visuomenėje yra stipriai emociškai jautri ir straipsnių autoriams bei komentuotojams yra svarbu laikytis pagarbaus, taikaus ir konstruktyvaus tono. Nors visi (įskaitant “Genčių” projektą) gali per klaidą pasakyti supriešinantį teiginį, galiausiai tikime, kad kiekvienas savo poreikius galime atstovauti be emocinio smurto kitų atžvilgiu. Kandūs, klaidingi, šmeižiantys, pašiepiantys teiginiai ar kitoks emocinis smurtas tik didina visuomenės susipriešinimą lyčių lygybės klausimuose.

Būtent dėl to, norime detaliau pakomentuoti A. Auškalnytės straipsnį. Straipsnyje pateikiama keletas klaidingų teiginių apie vyrų judėjimus. Žemiau pateikti teiginiai yra netiesa ir papildomai poliarizuoja bei supriešina visuomenę lyčių lygybės klausimuose:

“Vyrų judėjimas iš esmės sako, kad bėda yra ne [krūvis kurį patiria mamos], o tai, kad jos yra nepakankami geros mamos”.
Ne - nei R. Bly (vienas iš vyrų judėjimo pradininkų), nei kiti iškiliausi vyrų judėjimo atstovai nesako apibendrinimų, kad mamos yra nepakankamai geros. Tačiau jie kviečia atkreipti dėmesį į vyrų kančią, kylančią dėl emocinio ryšio su tėvu stygiaus. Kalbėjimas apie vyrų kančią nėra moterų puolimas ar jų kančios nuvertinimas;
“[Vyrų judėjimai teigia jog] seksizmo ir vyrų smurto prieš moteris atvejų viešinimas žaloja vyrus.”
Ne - tiek vyrai Gentyse, tiek iškiliausi vyrų judėjimų atstovai supranta, kad svarbu viešinti seksizmo ir smurto atvejus. Nevien vyrų prieš moteris, bet visų prieš visus. Su kuo kovoja dauguma vyrų judėjimo atstovų tai, kad kalbant apie seksizmą ir smurtą prieš moteris nebebūtų naudojama sąvoka "toksiškas vyriškumas". Ši sąvoka yra žeidžianti ir supriešina visuomenę lyčių lygybės klausimuose. Kalbėkime apie smurtą ir seksizmą, bet venkime šios žalojančios, abstrakčios sąvokos;
Papildomas komentaras dėl "toksiško vyriškumo" termino.
Kaip Aurelija Auškalnytė ir nurodo, šis terminas užgimė ankstyvajame vyrų judėjime, bet vėliau buvo perimtas lyčių studijų diskurso. Vien tai, kad jį kadaise sugalvojo vyrai, neturėtų nuneigti dabar vis daugėjančių argumentų, kad šis terminas yra neefektyvus ir žalingas. "Toksiškas vyriškumas", nors ir naudojama net kai kurių mokslininkų, nėra mokslinė sąvoka. Tai yra (nu)vertinantis teiginys. Lyčių lygybės temoje kreipiama labai daug jautraus dėmesio kokius žodžius dera ir nedera naudoti, kad neįžeisti žmonių. Tačiau nors vyrai jau daug metų kartoja, kad "toksiško vyriškumo" terminas yra žalingas, tenka dažnai išgirsti atsakymus, kad "jūs tiesiog netaip jį suprantate, jis nėra žeidžiantis“. Džiugu, kad Suomijoje (gerokai labiau pasistumėjusioje lyčių lygybės klausimais šalyje nei Lietuva) šis terminas jau yra atgyvena ir beveik nebenaudojamas viešame diskurse. Laukiame kada ir Lietuvoje išaugsime iš jo. Žinant tai mes nebandom teigti, kad toksiškas elgesys neegzistuoja ir, kad kai kurios jo apraiškos dažniau pasireiškia vyrų tarpe, tačiau matome daug žalos, kai šis žalingas elgesys yra priskiriamas lytiškumui.
“[Vyrų judėjimuose] vyriškos tapatybės centre iškeliama vyro tvirtybė”.
Ne - jei ir būtų galima apibendrinti kas iškeliama vyrų judėjimų centre, tai matyt labiausiai būtų “įsigilinimas į savo jausmus”. Belieka paskaityti R. Bly "Geležinį Džoną", S. Biddulph "The New Manhood" ar pažiūrėti filmą “The Work”. Iš kitos pusės, tvirtybė yra irgi legali siekiamybė. Tai kad šalia buvimo jautriu ir sąmoningu, žmonės (nepriklausomai nuo lyties) siekia būti ir tvirti - nėra nieko nelegalaus ar smerktino;
“Vyrų judėjimas per daug suabsoliutina lytį”.
Ne - tai yra nepelnytai apibendrinantis teiginys, kuris prisideda prie susipriešinimo visuomenėje. Pagrindiniai vyrų judėjimo atstovai neabsoliutina lyties, bet kviečia šalia stereotipų bei psichologinių veiksnių, atsižvelgti ir į biologinę lytį. Tai yra biopsichosocialinio modelio esmė, kuriuo vadovaujasi tokios organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija. Tuo pačiu pritariame, kad požiūris “vyrai ir moterys yra visiškai skirtingi” tikrai yra neteisingas ir Gentyse juo nesivadovaujame;
“[Vyrų judėjimuose] minimi nepatikimi tyrimai, esą vyrų ir moterų smegenys struktūriškai skiriasi”.
Mes nesutinkame, kad tai unikaliai būdinga vien vyrų judėjimams. Nors yra tiesa, kad egzistuoja tikrai nepatikimų mokslinių tyrimų (įvairiomis temomis) ir yra žmonių, kurie neįsigilinę tokius tyrimus cituoja, nevertėtų nuneigti svarių tyrimų ir jų reikšmės. Tokių tikrai yra - tiek vyrų emocinės sveikatos temoje, tiek moterų teisių temoje.
Papildomas komentaras apie mokslinių tyrimų apie lyčių skirtumus reikšmę.
Žemiau pateikiame keletą išsamiausių ir kruopščiausių tyrimų apie universalius lyčių skirtumus. Šalia to, norime atkreipti dėmesį ką šie tyrimai reiškia mums Gentyse. Jokiu būdu remiantis šiais lyčių skirtumais NEGALIMA riboti vienos ar kitos lyties atstovo jo(s) pasirinkimuose: gyvenimo būdo, šeimos ir santykių, karjeros ar saviraiškos pasirinkimuose. Šie faktai NEGALI pateisinti prievartos (fizinės, emocinės ar seksualinės) prieš bet kokį asmenį nepriklausomai nuo lyties ir remiantis šiais faktais NEGALIMA numenkinti žmonių patiriamos kančios. Šie faktai reiškia, kad lytis yra pakankamai reikšmingas veiksnys žmogaus gyvenime, lemiantis, kad žmogus turės daug tai lyčiai unikalių ir reikšmingų patirčių ir jas yra svarbu galėti reflektuoti (apkalbėti ir suprasti). Atgrasimas nuo kalbėjimo apie unikalią savo lyties patirtį veiks neigiamai. Iš psichoterapijos mokslo žinome, kad jei žmogus nereflektuoja reikšmingų (ypač pvz. skausmingų) savo patirčių, tai dažnai veikia neigiamai jo emocinę sveikatą / savivertę. Klinikinė praktika rodo, kad ypač naudinga tas patirtis reflektuoti su kitais panašius dalykus patiriančiais. Pavyzdžiui, lytinė branda (ir su tuo susijusios emocijos) yra labai objektyviai skirtinga vaikinams ir merginoms. Taip pat iš psichologijos tyrimų žinoma, kad pozityvi savo lyties tapatybė (kaip aš vertinu save kaip savo lyties atstovą) yra reikšmingas psichinės sveikatos veiksnys.
Pora iškiliausių lyčių skirtumų tyrimų:
Costa, P. T., Terracciano, A., & McCrae, R. R. (2011). Gender Differences in Personality Traits Across Cultures: Robust and Surprising Findings. Journal of Personality and Social Psychology, 81(2), 322–331.
Ellis, L. (2011). Identifying and explaining apparent universal sex differences in cognition and behavior. Personality and Individual Differences, 51(5), 552–561.

Taip pat norime atliepti į klaidingą kritiką skirtą konkrečiai projektui “Gentys”:

“Kultūringumu nepasižyminčioje tinklalaidėje „Vėl tie patys“ aiškinant, kodėl grupės skirtos tik vyrams, „šmaikštaujama“: „...nes ne bobų reikalas, jūs galit b... žemaičių blynus kepti.“
Mums apmaudu, kad straipsnio autorė sudaro įspūdį, lyg “Genčių” nariai sako šiuos žodžius. Kviečiame ateityje susilaikyti nuo to, nes tai trukdo gilintis į mums skirtą atgalinį ryšį. Ši citata buvo pasakyta vieno laidos svečio epizode, kuriame nebuvo nė vieno Genčių atstovo, bet buvo pristatoma “Gentys” reklama. Mes pritariame, kad VTP dalyvio teiginys yra nekorektiškas ir kad “Gentys” galėjo viešai pakomentuoti, kad tokiam teiginiui nepritariame.
“[Gentyse] pabrėžiama, kad vyrai neišmokomi pastovėti už save ir savo poreikius, jų karingumas gėdinamas. Tačiau tik ypač mažame burbule gyvenantys vyrai gali puoselėti iliuziją, kad moterų poreikiai gniuždomi mažiau, kad kultūra negėdina jų pykčio ar karingumo išraiškų”.
Sutinkame su teiginiu, kad moterys irgi patiria gėdinimą dėl jų pykčio ar karingumo. Gebėjimas apsaugoti savo poreikius ir ribas yra labai svarbus socialinis įgūdis visiems žmonėms. Tai, jog kalbame apie vyrų iššūkius rūpinantis savo poreikiais NEREIŠKIA jog teigiame, kad tai yra išimtinai tik vyriška problema. Panašiai kaip kad jei moterys kalba apie patiriamą smurtą, tai nereiškia, kad tik moterys jį patiria; jei kalbame apie vyrų savižudybes - nereiškia, kad vien vyrai žudosi.

Tikime, kad mes “Gentyse” ir straipsnio autorė A. Auškalnytė (bei kiti lyčių lygybės ekspertai) iš esmės siekiame to paties tikslo - emociškai sveikesnės ir darnesnės visuomenės, kur visi yra saugūs ir turi lygias galimybes. Nors mūsų požiūriai kaip tai pasiekti gali ir skirtis - tai nėra bėda. Svarbu, kad mes pradedame dialogą. Stenkimės išlaikyti abipusę pagarbą ir konstruktyvumą.

“Gentyse” atgalinis ryšys yra svarbi vertybė. Dėl to jei pastebėsite, kad “Genčių” komunikacijoje pasitaikys nekorektiškų žinučių, būtinai mus informuokite per labas@gentys.lt ir mes stengsimės kuo greičiau sureaguoti.

“Gentys” įkūrėjų komanda