Vis dažniau socialinėje erdvėje galima rasti informacijos apie psichologinių sutrikimų simptomus ir diagnozes. Tai gali būti itin naudinga siekiant padėti atpažinti patiriamus sunkumus ir geriau suprasti savo būklę, tačiau psichologinei sveikatai visgi skiriama gerokai mažiau dėmesio. Psichologinė sveikata - tai ne tik ligos nebuvimas; ši sąvoka apima ir teigiamus aspektus, tokius kaip emocinis atsparumas, pasitenkinimas gyvenimu ir gebėjimas užmegzti sveikus santykius. Žinodami ir atpažindami šiuos požymius galime siekti stiprinti psichikos sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę. Tad kokie požymiai nurodo psichologinę sveikatą?
Gebėjimas mylėti. Tai gebėjimas įsitraukti į santykius, atsiverti kitam žmogui. Mylėti jį tokį, koks jis yra: su visais jo privalumais ir trūkumais.
Gebėjimas dirbti. Tai ne tik profesinių gebėjimų ugdymas. Tai pirmiausia susiję su gebėjimu kurti tai, kas vertinga žmogui, šeimai, visuomenei. Pilnai realizavę šį gebėjimą suprantame ir pajaučiame, kad tai, ką darome, turi prasmę ir reikšmę kitiems.
Gebėjimas žaisti. Tai apima tiek tiesioginį „žaidimą”, tiek suaugusiųjų gebėjimą „žaisti" žodžiais ir simboliais. Tai galėjimas naudoti metaforas, alegorijas, humorą, simbolizuoti savo patirtį. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje. Vis dažniau pastebima tendencija mažiau aktyviai įsitraukti į veiklas (šokti, dainuoti, sportuoti) ir labiau perimant stebinčiojo poziciją, stebėti tai, kaip tai daro kiti.
Saugūs santykiai. Tai gebėjimas palaikyti darnius ir ilgalaikius santykius. Santykius, kuriuose galime būti savimi ir kartu galime jaustis saugūs, t.y. nebijoti būti nuteistiems ar atstumtiems.
Autonomija. Tai gebėjimas pačiam spręsti, priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. Tai supratimas, kad mūsų poreikiai, motyvai, elgesys, įsitikinimai yra dermėje. Suvokimas, kad gyvenime vadovaujatės savo turima kryptimi ir interesais.
Aiškus savęs supratimas. Tai gebėjimas priimti visas savo Aš dalis: tiek geras, tiek blogas, tiek malonias, tiek sukeliančias nusivylimą. Tai gebėjimas jausti ir priimti savyje kylančias prieštaras. Tai gebėjimas išlaikyti savyje vaiką, kuriuo buvau, savęs supratimą, kuriuo esu dabar, ir viziją žmogaus, kuriuo noriu būti ateityje.
Gebėjimas atsigauti po streso. Tai galėjimas stresinėse situacijose nepalūžti ir sugebėti kiek įmanoma geriausiai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
Realistiškas savęs vertinimas. Tai gebėjimas save vertinti ne per griežtai, savęs nesmerkti ar pernelyg kritiškai vertinti ir tuo pačiu savęs nepervertinti. Tai gebėjimas matyti savo stipriąsias puses ir atpažinti sritis, kuriose galėtume tobulėti.
Ugdydami šiuos gebėjimus stipriname psichologinę sveikatą, o pakankamai įsitvirtinę šie gebėjimai kasdienybėje gali padėti lengviau įveikti kylančius psichologinius iššūkius ar gyvenimiškas krizes. Pabandykite įsivertinti, kiek iš tiesų galite realizuoti šiuos požymius kasdienybėje? Kuriose srityse jaučiatės pakankamai stiprus, o kurias sritis galėtumėte tobulinti?