Tikslai. Bipoliškumas ir Kruonio elektrinė.

Kokią tikslų siekimo metodologiją bepasirinktum, visvien viskas susiveda į atskirų darbų padarymą – tasklistą. Taskliste darbus galima grupuoti pagal apimtį, kontekstą, skubumą, prioritetą, deadline'ą - tai visiems žinomas „business standart“. 

Kai kuriems asmenybės tipams tenka atsižvelgti dar ir į nuotaiką!

Visiems viena ar kita forma tenka susidurti su nuotaikos bipoliškumu: vieną dieną atrodo ne ta koja išlipau iš lovos, visi durni ir aš pats nieko vertas, darbe katastrofa ir paauglys sūnus dar eina ant nervų. Belieka palindus po antklode patūnoti tyliai. Kitą dieną išsimiegu, įkalu kavos ir galiu kalnus nuversti, problemos laksto į šonus kaip skaldomų malkų skiedros ir visos praeinančios moterys šypsosi, nes spinduliuoju „alfa“. 

Yra žmonių, kuriems toks bipoliškumas pasireiškia taip minimaliai, kad jie gali lengvai planuotis šventes, kūrybinius momentus ir strateginius posėdžius, o taskliste užtenka susidėlioti prioritetus ir datas. O yra tokių(aš, pvz. toks), kuriems nuotaikų ir būsenų svyravimai yra kaip amerikietiški kalneliai, - šiandien "hero", rytoj "zero". Kažkiek sutolyginti visa tai padeda sportas, meditacija, kava ir reguliarus miegas, bet prigimties į narvą neįkiši: jei esi būsenų žmogus, tenka su tuo gyventi.  Ekstremali, klinikinė tokių amerikietiškų kalnelių išraiška yra maniakinė depresija, kur būdamas "high" žmogus ima kreditus ir perka Ferrari, o būdamas "low" savaitėmis neišlipa iš lovos ir slepiasi nuo pasaulio. Bet šitą klinikinę versiją palieku medikams, o sau susigalvojau kelis būdus, geriau pritaikytus kasdienybei ir "normaliam" bipoliškumui.

Pirmiausia, tai teigiama tokio bipoliškumo pusė. Kai esu "high", mano kūrybinis potencialas yra du, tris kartus didesnis už vidutinį. Jaučiuosi galingas. Jei sprendžiu problemą, randu neįtikėtinų būdų, jei kuriu kažką naujo, paskui pats stebiuosi kaip fainai pavyko. Tikėtina, kad tokių kūrybinių proveržių bipoliškumo neturintys žmonės patiria mažiau. Menininkai tai vadina "įkvėpimu".  Kuo stipresnis bipoliškumas, tuo didesnis šitas gausybės ragas.

Neigiama pusė, deja, irgi egzistuoja: tokioje būsenoje kasdienės, užsistovėjusios problemos yra nuobodūs, neįdomūs trupiniukai plebėjams. Aš kuriu verslus ir planuoju renginius, verslo plėtrą ir perku paveikslus iš galerijų! Ir paskui, kai pareina „low“ žiūriu į tai ir galvoju – WTF?!

Bipoliškumą lemia gyvybinės energijos kiekis, o kalbant apie energiją į galvą ateina mintis apie paralalę su Kruonio hidroakumuliacine elektrine. Ji sukaupia elektros perteklių, pagaminamą naktį ir panaudoja jį, kai gaminti elektrą brangu arba kai reikia papildomo rezervo, – na, pavyzdžiui, didelių apkrovų metu. 

Mano trys procesai, kuriems atstovauja Ineta, Tamara ir Petunija ir yra ta „asmeninė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė“.  Dirbantiems su informacija (knowledge workers) tą padaryti yra lengviau, nes nereikia fizinio sandėlio, ar kitos materialios įrangos. Tereikia sistematiškai sandėliuoti savo įdirbį ir patogiai jį panaudoti, kai prireiks. 

Jei smalsu - daugiau apie tas tris žavingas merginas ir procesus su visomis N16 detalėmis, štai šiame straipsnyje. 

O jei trumpai, tai Ineta yra ta, kuri kaupia, renka viską, - tai Inbox procesas. Per ją mano „elektrinė“ surenka vandenį ir pasirūpina, kad įkvėpimo momentai nenueitų veltui. Tamara yra ta, kuri disciplinuoja mane, kad išlaikyčiau struktūrą, kad laiku sustočiau ir kad savo energiją nukreipčiau į prasmingus darbus, o ne Ferrarių katalogų vartymus. Tai rūšiavimo ir darbų atlikimo procesas. Na, o Petunija sužiūri, kad visa tai atitiktų „bendrą nacionalinę energetikos strategiją“ t.y. kad darniai įsilietų į gyvenimo viziją. Tai savaitinės peržiūros procesas. 

Tikslai čia vėl įgauna labai svarbią rolę, nes tokiuose amerikietiškuose bipolizmo kalneliuose jie yra man vienintelis prasmingas atskaitos taškas, neleidžiantis išsitaškyti. Jei įleidžiu į gyvenimą Charlottę, ji gali ištaškyti ir Kauno marias 🙂, bet apie ją - atskira kalba.