Išvarymas iš genties: nuo akmens amžiaus iki šių dienų – kas pasikeitė?

Akmens amžiuje gentis užtikrindavo žmogui apsaugą, maistą ir išgyvenimą. Jei žmogų išvarydavo iš genties, tai beveik visada reikšdavo rimtas pasekmes ar netgi mirtį. Vienas žmogus galėdavo tapti lengvu plėšrūnų ar kitų genčių grobiu. Jam apsirūpinti maistu buvo beveik neįmanoma, nes medžioklė ir maisto rinkimas buvo atliekamas kartu. 

Be to, žmonės buvo ir yra socialinės būtybės, labai priklausomos nuo savo bendruomenės tiek emociškai, tiek praktiškai. Ilgalaikė vienatvė smarkiai paveikdavo psichiką ir galėjo sukelti įvairius psichinius sutrikimus. Kartais žmogus bandydavo ieškoti naujos genties, bet tai buvo rizikinga. Ne visos gentys priimdavo svetimus, kartais jie būdavo laikomi priešais ar net nužudomi.

Išvarymo priežastys

Akmens amžiuje išvarymo iš genties priežastys buvo glaudžiai susijusios su pačios genties išlikimu. Dažniausiai tai būdavo agresyvus ar pavojingas elgesys, toks kaip smurtas prieš kitus gentainius ar maisto vagystės, nes tai kėlė grėsmę bendruomenės saugumui. Taip pat galėjo būti išvaromi asmenys, kurie nesilaikė nerašytų genties taisyklių ir tradicijų, pavyzdžiui, nesidalino grobiu ar kitaip pažeidinėjo nusistovėjusią tvarką.

Kai gentis susidurdavo su išteklių trūkumu, žmogaus išvarymas galėjo įvykti ir dėl ligos ar negebėjimo būti stipriu. Tokiomis aplinkybėmis, jie galėjo būti laikomi našta bendruomenei. Galiausiai, keistas ar neįprastas elgesys, dažnai siejamas su psichikos sutrikimais, taip pat galėjo būti pagrindas pašalinti žmogų iš genties, nes toks elgesys buvo suprantamas kaip pavojingas arba „prakeiktas".

Akmens amžiuje genties išgyvenimas buvo sunkus ir priklausė nuo visos grupės narių bendradarbiavimo. Todėl tie, kurie trukdė genties gerovei, dažnai būdavo išvaromi iš genties.

Kas vyksta šiais laikais?

Kaip rūšis, mes daug pasikeitėme nuo akmens amžiaus, mūsų socialinė sistema tapo kur kas sudėtingesnė. Tačiau, išvarymas iš organizacijos vyksta ir mūsų laikais. Ir žmogui tai gali turėti įvairių neigiamų pasekmių, priklausomai nuo organizacijos pobūdžio. 

Atleidus žmogų iš darbo, jį gali ištikti finansiniai sunkumai, ypač jei neturi santaupų ar greitai nesusiranda kito darbo. Netikėtas darbo praradimas sukelia didelį stresą, nerimą ar net depresiją. Jei atleidimas įvyko dėl etikos ar įstatymų pažeidimo, gali suprastėti ir žmogaus reputacija.

Pašalinus žmogų iš socialinės ar religinės grupės, gali kilti socialinė izoliacija, nes seni draugai ir pažįstami gali nutraukti ryšius. Grupės nariai gali jausti psichologinį spaudimą ar net patirti grasinimų, ypač jei grupė laikosi griežtų vidinių taisyklių. Be to, gali būti sunku rasti naują socialinį ratą, ypač jei žmogus ilgai buvo grupės dalis.

Visgi, lyginant su akmens amžiumi, šiais laikais žmogus turi daugiau galimybių prisitaikyti, išgyventi ir rasti naują bendruomenę.

Pašalinimo priežastys

Pašalinimo iš organizacijos priežastys šiais laikais priklauso nuo organizacijos pobūdžio, bet dažniausiai jos susijusios su taisyklių, etikos ar lojalumo pažeidimais. 

Šiuolaikinėse organizacijose, kaip ir akmens amžiuje, egzistuoja taisyklės ir normos, kurių pažeidimas gali lemti pašalinimą. Darbovietėje tai gali būti drausmės pažeidimai, tokie kaip nuolatiniai vėlavimai ar darbo tvarkos nesilaikymas, nekompetencija, etikos pažeidimai (vagystės, melas, duomenų nutekinimas), konfliktai su kolegomis, įmonės įvaizdžio gadinimas ar organizaciniai pokyčiai. Socialinėse ar religinėse grupėse pašalinimo priežastys gali būti taisyklių pažeidimai, ideologinis nesutapimas, nelojalumas ar elgesys, neatitinkantis grupės įvaizdžio.  

Mūsų laikais yra kur kas daugiau priežasčių, dėl ko žmogus gali būti pašalintas iš organizacijos. Tačiau, dažniausiai tai yra kraštutinė priemonė, kuri naudojama tik tada, kai niekas kitas nebeveikia.

Kada pašalinimas nėra geriausias sprendimas?

Pašalinimas iš organizacijos turėtų būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos alternatyvos yra išsemtos. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina apsvarstyti įvairias galimybes, kurios gali padėti išspręsti problemą mažiau drastiškai.

Pirmiausia, verta pabandyti asmeniškai pasikalbėti su žmogumi, išsakyti jam savo rūpesčius ir nuogąstavimus. Konstruktyvus pokalbis gali padėti suprasti situaciją ir rasti bendrą sprendimą. Taip pat svarbu suteikti grįžtamąjį ryšį, aiškiai išsakyti, kokios problemos kyla dėl asmens elgesio ar veiklos.

Jei situacija nėra kritinė, gali padėti žodinis arba raštiškas įspėjimas. Oficialus įspėjimas gali paskatinti žmogų keisti savo elgesį. Taip pat galima susitarti dėl konkretaus veiksmų plano, kurio žmogus turėtų laikytis, kad pagerintų padėtį.

Kartais problema gali kilti dėl kompetencijos stokos ar asmeninių nesutarimų. Tokiu atveju gali būti naudinga pasiūlyti žmogui kitą vaidmenį organizacijoje, kuriame jis galėtų geriausiai panaudoti savo gebėjimus. Laikinas nušalinimas nuo pareigų taip pat gali būti naudingas suteikiant žmogui laiko apmąstyti situaciją ir priimti sprendimą dėl tolesnės veiklos.

Jei problema susijusi su visa organizacija, gali padėti grupinis pokalbis, kuriame visi nariai galėtų išsakyti savo nuomonę ir rasti bendrą sprendimą. Kartais žmogus pats jaučiasi ne vietoje arba yra nepatenkintas savo padėtimi organizacijoje. Tokiu atveju galima pasiūlyti jam garbingai pasitraukti savo noru, išvengiant viešų konfliktų.

Jei žmogus piktnaudžiauja savo pozicija, galima laikinai apriboti jo teises ar atsakomybę. Taip pat gali būti naudingas bandomasis laikotarpis, per kurį žmogus turėtų įrodyti, kad gali pagerinti savo veiklą.

Pašalinant narį iš darbo ar visuomeninės organizacijos, svarbu laikytis aiškaus, etiško ir teisinio proceso. Tai padeda išvengti konfliktų, teisinės atsakomybės ir neigiamo poveikio organizacijos reputacijai.

Ką daryti kai pašalinimas neišvengiamas?

Kartais pašalinimas iš organizacijos yra neišvengiamas, nepaisant to, kad sukelia daug nemalonių emocijų. Tokiu atveju labai svarbu laikytis vidinių organizacijos taisyklių proceso. Pašalinimas turi atitikti visus galiojančius teisės aktus. Būtina turėti aiškų pagrindą, kodėl asmuo yra šalinamas, ir įrodymus, jei pašalinimo priežastis yra pažeidimai.

Su žmogumi, kuris yra šalinamas, reikia bendrauti teisingai ir pagarbiai. Apie sprendimą reikia pranešti asmeniškai, o ne per tarpininkus ar el. laišką. Paaiškinimas turi būti aiškus ir ramus, vengiant emocinių kaltinimų. Net jei narys padarė klaidų, svarbu išlaikyti pagarbų toną.

Pašalinamam asmeniui turi būti suteikta galimybė pasiaiškinti arba apskųsti sprendimą. Jei įmanoma, reikia išklausyti žmogaus pusę prieš priimant galutinį sprendimą. Jei organizacijoje yra apeliacijos mechanizmas, žmogui turi būti suteikta teisė apskųsti sprendimą.

Pašalinimas turėtų būti atliktas sklandžiai. Kai kuriais atvejais galima pasiūlyti žmogui išeiti savo noru arba pereiti į kitą poziciją. Būtina aiškiai nurodyti, nuo kada pašalinimas įsigalioja, kokios pasekmės ir kokios galimybės ateityje sugrįžti. Kartais verta pasiūlyti rekomendacijas, kompensaciją ar kitą pagalbą, jei pašalinimas nėra susijęs su sunkiais pažeidimais.

Svarbu pasirūpinti organizacijos reputacija. Pašalinimo priežastys neturėtų būti skelbiamos viešai, jei tai nėra būtina. Jei pašalinimas gali sukelti neigiamą reakciją, reikia pasiruošti oficialų pranešimą, kuris būtų diplomatiškas ir neeskaluotų konflikto.

Pašalinimas taip pat gali turėti psichologinį poveikį organizacijai. Jeigu žmogus buvo svarbi figūra, būtina tinkamai paaiškinti situaciją likusiems nariams, vengiant gandų ir interpretacijų. Jei pašalinimas sukėlė įtampą, svarbu organizuoti susitikimą ar diskusiją, kad komanda suprastų pokyčių priežastis.

Svarbiausia – pašalinimą atlikti profesionaliai, skaidriai ir pagarbiai. Dėmesys žmogui ir procesui leidžia išvengti nereikalingos eskalacijos.

Apibendrinimas

Akmens amžiuje pašalinimas beveik neišvengiamai reiškė mirtį, o šiandien tai dažniausiai reiškia pokytį gyvenime, kuris gali būti nepatogus, bet ne lemtingas. Šiuolaikinis žmogus turi daugiau galimybių atsistoti ant kojų po pašalinimo iš savo rato nei pirmykštis žmogus, kuris prarado savo gentį. Ši situacija nėra lengva nei vienai pusei ir reikia skirti dėmesio, tiek tame procese dalyvaujantiems žmonėms, tiek ir pačiai situacijai. 

Jei jus ši tema sudomino ir turite komentarų arba norite apie tai pasikalbėti, kviečiu susisiekti su manimi.

Mano kontaktinę informaciją rasite LinkedIn.